Girdejote, Bet Norite isitikinti Patys?

Tevai lavino dukras daugiau iš dvarininku savigarbos, nesitikedami, kad mokslas bus ju pragyvenimo šaltinis. Pagal aplinkos paprocius Marija turejo išteketi gyventi vyro globojama bei nukreipiama i apibrežta veikla. Kaip savo knygoje raše J. Žekaite-Kubiliene, lietuviu kritika anksti pastebejo ir pripažino Šatrijos Raganos talenta, apibudindama ji autentiškumo, subtilios inteligencijos, muzikalaus žodžio epitetais.

Isijungusi i lietuviu literatura iš svetimo ir priešiško luomo, ji žiurejo i lietuviu nacionalini sajudi kaip i savo veiklos ir pasauležiuros atrama. Taciau persiemusi lietuviu kalbos bei savitos kulturos išsaugojimo ideja, rašytoja nepritapo prie demokratinio nacionalinio judejimo sparno, reiškusio valstieciu ir tolydžio klasiškai samonejusio proletariato interesus.

Šatrijos Ragana nacionalinio judejimo sajungininku ir net vadu laike dvara, po baudžiavos panaikinimo ekonomiškai pakrikusi, atskirais atvejais sudemokratejusi, bet ir kapitalizmo salygomis reakcinga visuomenes sluoksni. Daugeli metu ji atidave pedagoginei veiklai ir raštams. Visi jos kuriniu teigiami herojai projektuoja gyvenima kaip tarnavima liaudžiai, butinai imasi praktines veiklos – gydo ir šelpia neturtelius, moko vaikus.

Višinskis buvo jos kaimynysteje gyvenes valstieciu sunus. Šis žmogus padare didele itaka tuomet dar tik busimai rašytojai. Višinskis, m. Peckausku buvo pakviestas padeti sunui Steponui pasiruošti i gimnazija. Tradicini bajoriškaji Peckauskaites patriotizma, susijusi su prisirišimu prie gimtojo krašto, katalikiškosios tradicijos, lenkiškosios kulturos ir LDK bei Abieju Tautu Respublikos istorines atminties, Višinskis pakreipe modernaus lietuviškumo linkme, skatino kurybines merginos ambicijas.

Neabejotina, kad Povilas, jau tuo metu susiprates lietuvis ir demokratas, Marija supažindino su aktualiausiais nacionalines politikos ir jam artimos pozityvizmo ideologijos klausimais. Žekaites-Kubilienes knygoje. Višinskis buvo tas žmogus, kuris M. Peckauskaite paskatino pasirinkti Šatrijos Raganos slapyvardi.

O jos lietuviškai rašyti laiškai i Peterburga studijuoti išvykusiam Višinskiui – vienas idomiausiu lietuviu epistolines literaturos reiškiniu, atskleidžiantis busimu iškiliu lietuviu kulturos asmenybiu jaunatviška bendravima, kurybini bendradarbiavima, jausmu drama, taip pat lietuviu kalbos isitvirtinimo kelia privaciame rašte, teigiama B. Speicytes straipsnyje. Žekaite-Kubiliene raše, kad nuo m.

Tušcias popieriaus lakštas lauke.

Kai Povilas jai paraše rusiškai, Marija ji net sugedino viename savo laišku:. Rodos ir grometa geresne, kad lietuviška! Žekaite-Kubiliene knygoje konstatuoja, kad Marija i kuryba lietuviu kalba ejo inertiškai, kaip kad butu galejusi tapti ir lenkiškai rašancia poete arba prozininke. Ja ypac inspiravo visa butybe persmelkes troškimas buti naudinga kitiems. Tušcias popieriaus lakštas lauke. Žadintuvas tvaksejo. Nelojo šunys, nesigirdejo žmogišku balsu, miestelis miegojo.

Žinojau, kad ikvepimas staigiai neišoka škema poeto škema. Stebejau menulio kraterius, klausiausi žadintuvo, laukiau. Bet Muza nesiteike atskristi. Tiesa, mano oda nudegusi, bet jei aš gyvenciau Brazilijoje? Gal man reikia gerti vyna, rukyti pypke, keiktis? Gal ikvepimas nereikalingas?Antana tušciame bute užrakindavo viena. Abu tevai škema mokytojai. Buvo nusilpes. Laukdamas naudojo vaizduote. Susigalvodavo žaidimus. Stebuklas butu patobulinta realybe.